Minėti įtekėjimai į Vilhelmo kanalą yra reti, tačiau jų būtų galima išvengti uždarant šliuzą ties Dreverna. „Nuolat uždarytas jis negali būti, nes čia plaukioja pramoginiai laivai, tad tinkamai reaguoti įmanoma tik turint pažangią perspėjimo sistemą, kuri nuolat analizuotų aktualius duomenis ir realiu laiku informuotų apie nepageidaujamas situacijas“, – aiškino sprendimą kūrusi dr. Jovita Mėžinė.
Naujos galimybės – už komforto zonos
Nors AB „Klaipėdos vanduo“ iškeltas iššūkis hakatono dalyviams siekė spręsti lokalią problemą, pats sprendimas, kurio pirminė versija sukurta per 48 valandas pirmojo „Ocean Hackathon“ etapo metu, yra gan universalus. Komandos nuomone, jis galėtų būti pritaikytas ir globaliai, nes efektyvios monitoringo ir perspėjimo sistemos aktualios uostams, juose veikiančioms industrijoms ir gyventojams.
„Iššūkį už savo įmonės ribų išnešusi ir padėjusi ant „Ocean Hackathon“ stalo, AB „Klaipėdos vanduo“ parodė, kad nestokoja iniciatyvos ir atvirumo naujoms idėjoms. Hakatonai neleidžia užstrigti sprendimų paieškų cikle, suartina privatų sektorių, mokslo institucijas ir inovatorius“, – teigė „Ocean Hachakton“ atrankos į didįjį finalą etapą uostamiestyje organizavusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Hakatone pirmąsyk savo jėgas išbandžiusios dr. J.Mėžinės teigimu, nebuvo lengva išeiti iš tam tikros komforto zonos, tačiau nugalėjo noras renginiu pasinaudoti kaip platforma plačiau pristatyti savo kompetencijas, o tuo pačiu – ir KU Jūros tyrimų instituto veiklą bei galimybes. „Tai puikus būdas pritaikyti savo žinias ir patirtį, pasidalinti idėjomis su verslo atstovais. Studentams tai ne tik įtraukiantis procesas, bet ir proga geriau suvokti atsiveriančias galimybes po universiteto baigimo“, – kalbėjo dr. J.Mėžinė, kuri greta modeliavimo projektų taip pat dėsto duomenų gavybą ir vizualizavimą Jūrų hidrologijos magistrantams.
Duomenų nebūna „per daug“
Komandos lyderė dr. J.Mėžinė akcentavo, jog siekiant tiksliai sumodeliuoti sistemą ir paruošti prognozę, būtina nepertraukiama ir patikima duomenų eilutė – tai vienas didžiausių iššūkių. „Su modeliuotojais kartais juokiamės, kad duomenų mums niekada nebus pakankamai. Šiuo atveju naudojome Copernicus.eu CMEMS platformoje pateiktus atviros prieigos duomenis iš operacinio prognostinio Baltijos jūros modelio, vystomo Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institute ir atvirus meteorologinius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis. Apibendrinant, tiek meteorologinių, tiek hidrologinių prognozių duomenys yra iššūkis, kadangi dažniausiai jie nėra atviri“, – aiškino universiteto mokslininkė.
Klaipėdoje rengtą „Ocean Hackathon“ etapą įveikusi ir stipriausia pripažinta komanda įgijo teisę vykti į didįjį finalą, kur susitiks su varžovais iš Prancūzijos, JAV, Meksikos, Čilės, Afrikos šalių, Malaizijos. Nacionalinių atrankų metu sprendimus generavo 80 komandų visame pasaulyje. Iš jų didįjį finalą pasiekė 12. „Kadangi hakatono sprendimų ašis yra gebėjimas meistriškai panaudoti viešai prieinamus ir specialiai hakatono dalyviams atveriamus duomenis, galima sakyti, kad jis yra pasaulinė duomenų ekspertų susitikimo platforma, kurioje ne tik konkuruojama, bet ir dalijamasi patirtimi, mezgami nauji bendradarbiavimo ryšiai“, – pažymėjo E.Zavackienė.
Galimybė tobulėti, sutikti partnerių ateities projektams – Klaipėdai ir Lietuvai atstovaujanti komanda turi „Ocean Hackathon“ didžiojo finalo sceną pranokstančių lūkesčių. „Produktyvaus verslo, mokslo ir visuomenės bendradarbiavimo srityje dar tikrai yra kur augti. Esame įpratę dirbti atskirai, kalbame „skirtingomis kalbomis“, todėl suprantamai ištransliuoti savo žinutes yra gana sudėtinga. Visgi to mokytis yra itin svarbu, nes ateitis, inovacijos ir duomenys – neatsiejami“, – įsitikinusi mokslininkė dr.J.Mėžinė.